„Gerbiamasis, mes norėtume pamatyti Jėzų!“ (Jn 12,21)

Jau praėjo vieneri gyvenimo metai su pandemija. Vis norite sužinoti ir įvertinti, kokie jie buvo. Nuomonių tikrai daug. Internetas net iš gėdos raudonuoja… Vis dėlto man kur kas įdomiau pasvarstyti, kokie jie galėjo nebūti.

Tai prasidėjo 2019 metų gruodį. Pasaulio sveikatos organizacija  viruso COVID-19 plitimą įvardijo pandemija. Su šia sąvoka mūsų kalboje padaugėjo tokių žodžių kaip baimė, nerimas, atsiribojimas, nuotolis... Girdžiu klausimą: „Ar 2021 metų kovo 21 d. galime jau kalbėti apie šviesą tunelio gale?” Klausiu ir aš: ar mums, krikščionims, neatrodo keistas šis klausimas? Klausykite: „Jėzus vėl prabilo: “Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse” (Jn 8,12). Ne šiaip sau mums skirta ir kita eilutė: „Jūs esate pasaulio šviesa” (Mt 5,14). Tad kodėl laukiame šviesos tunelio gale? Kodėl? Nejau baimė ir nerimas gali užtemdyti šviesą? Gal vis dėlto nesusidūrę su grėsme nebūtume pradėję apie tai mąstyti?

Šio sekmadienio evangelijos pagal Joną tekste yra pasakojimas apie atvykusius į Jeruzalės šventę graikus, kurie kreipėsi į apaštalą Pilypą prašydami: „Gerbiamasis, mes norėtume pamatyti Jėzų!“ (Jn 12,21). Pilypas nuėjo ir apie tai pasakė Andriejui, po to jie abu atėję pranešė Jėzui. Ši situacija man primena seną pokalbį su baptiste alpiniste, sutikta Pamyro kalnuose. Tikrai neužmiršiu jos sarkazmo dėl katalikų įvertinimo: „Kai aš prašydavau katalikų pasidalinti teologine evangelinės žinios įžvalga, jie mane nukreipdavo pasikalbėti su klebonu, nes patys to nežiną, arba patikslindavo, kad kunigas geriau ir tiksliau pasakys, ir jokių diskusijų.“ Taip, tokie mes buvome tarybinėje Lietuvoje. Anuomet procesijos aplink bažnyčią mums buvo daug svarbiau už teologines žinias. Tam buvo ir priežasčių. Bet ar dabar situacija yra bent kiek pasikeitusi? Kiek procentų žmonių save įvardija katalikais pagal paprotinę teisę? Seneliai buvo katalikai, tėvai, tai ir aš... Ar krikščionis gali laukti šviesos tunelio gale? Ar mes, kurie sekame Kristų, esame pasaulio šviesa? Tai kodėl mes laukiame šviesos tunelio gale?

Mes per mažai darbuojamės, vis dar didelis susitikimų su Jėzumi erdvių stygius. Šios pandemijos metu daugelis tapome liudininkai įvykių, kad Viešpats apsireiškia ne tik šventinio kulto metu, bet ir gyvenime, artimo meilėje ir rūpestyje dėl kito išlikimo. Jei nebūtume išdrįsę atmerkti akių, kad išvystume nugalinčius nerimą meilėje, gal nebūtume išdrįsę ir patys veikti? Pamatėme ir matome, kaip skelbiamas Dievo Žodis augina tikinčiųjų sąmoningumą, nors išgyvename „priverstinį“ eucharistinį pasninką. Kokie būtume be Dievo Žodžio?

Kur link eitume, neturėdami krypties? Būtume panašūs į tuos, kurie minias nukreipė į Aušvicą. Praėjo 80 metų, o mes vis klausiame, nerimstame: Viešpatie, kur tu buvai? Kodėl tylėjai? Kažkodėl nepagalvojame, kad tokiu būdu mes į klausimą atsakome Dievo klausimu Adomui: „Kur tu?“ (Pr 3, 9). Tai esmė. Žmogau, kur esi? Dievas nėra pandemijos autorius! Tad savęs klauskime: ar teisingai, garbingai ir oriai gyvename? Kaip pasikeistų žmonių būtis, jeigu šio pasaulio novarišai pusę savo turto atiduotų žemiau skurdo ribos gyvenančiai žmonijai? Jei baimė dėl materialinės gerovės saugumo pakeistų darbas žmonių pažangai ir prisikėlimui?

Darbuokimės kaip Jėzus, ir Šabo dieną darbuokimės, tik nepamirškime, kad dėl žmogaus orumo, nes žmogus yra Dievo garbė. Klausykimės, ką sako Jėzus, griaudamas mūsų teologines klišes savo mylimojo mokinio Jono evangelijoje: „Mano Tėvas darbuojasi ligi šiolei, todėl ir aš darbuojuosi” (Jn 5, 17). Jeigu mes darbuosimės kartu su Jėzumi ir kaip Jėzus, mūsų niekas neatskirs nuo Kristaus meilės, neįbaugins gyventi. Darbuokimės, mes viską lengvai nugalėsime dėl to, kuris mus pamilo (plg. Rom 8, 35).

Nuo 2021 m. Velykų mus skiria tik dvi savaitės arba keturiolika dienų. Senovėje skaičius 14 žmonėms simbolizavo naujas keliones, perėjas, pokyčius. Jie tikrai jūsų gyvenime įvyks. Jums linkime kasdien bent 14 minučių praleisti tyloje su klausimu: Jėzau, kas esi Tu? Gal rasime ir atsakymą į klausimą, kokie galėjo nebūti metai... Gal patirtas nerimas pažadino mumyse meilę, apie kurią kalbėjo Jėzus? Gal nebūtume susimąstę apie tikrąją šviesą?..