Užsiėmimo sensoriniame sode eiga:

1 žingsnis – nusiraminimas, „įsižeminimas“:

Rekomenduojama keletą kartų giliai įkvėti ir iškvėti, dėmesį sutelkti į savo kvėpavimą, stengtis atsipalaiduoti, įsivaizduoti po kojomis minkštą žolę, siųsti meilę/padėką Motinai Žemei.

Galima įsivaizduoti, kad esate medis, pajustie, kaip iš jūsų pėdų išauga šaknys, kurios eina giliai į žemę, pasiekia žemės centrą. Jausti, kaip tvirtai abiem kojom stovite ant žemės, pajuskite stiprų ryšį su ja, kaip per šias šaknis į jus teka žemės energija ir jėga, kad jūsų kūnas, kaip medžio šakos stiebiasi aukštyn į dangų. Pasijuskite medžiu. Pabūkite toje būsenoje tiek, kiek norisi.

Galima įsivazduoti žemę, kaip didžiulę bateriją, pajusti nuolatinį ryšį su žemės energija. Žmogus yra įžemintas, kai jis tvirtas, stiprus, susikoncentravęs. Kai būname įsižeminę, esame darnoje su gamta. Rekomenduojama atlikti keletą fizinių pratimų, kurie padeda pajusti ryšį su žeme.

2 žingsnis – sensorinės patirtys

Galima siekti visų septynių pojūčių stimuliacijos per vieną užsiėmimą, galima skirti kiekvienam pojūčiui atskirą užsiėmimą. Sensorines patirtis galite užbaigti javų lauke „debesų stebėjimo salelėse“, atsigulkite, atsipalaiduokite, pastebėkite debesis...

Klausos pojūčiui stimuliuoti rekomenduojama susitelkti į kvėpavimą, kvėpuoti giliai, iškvepiant paleisti viską, kas trukdo susikaupti. Klausyti visomis kryptimis, gamtos garsus pradėsite girdėti tada, kai nurims triukšmas jūsų galvose. Pastebėkite, ką girdite, kokie garsai yra arčiau jūsų, kokie toliau. Užmerkite akis, kad sustiprėtų klausa. Sėdėkite tyliai ir klausykite.

Sodo elementų stebėjimas (regos pojūčio stimuliavimas): prieikite arti prie augalo, įsižiūrėkite į lapo gysleles, gėlės žiedlapius, atkreipkite dėmesį į raštus. Atkreipkite dėmesį į spalvas, pajauskite, kokius pojūčius sukelia viena ar kita spalva. Suraskite tinkamiausią spalvą dabartinei jūsų nuotaikai. Stebėkite debesis, vandens raibuliavimą. Pastebėkite, koks intensyvus vyksta gyvūnų gyvenimas. Galite vieną užsiėmimą paskirti lapų raštų stebėjimui, kitą - žiedlapių formų, ar spalvų.

Uoslės pojūčių stimuliavimas: tiesiog pasimėgaukite kvėpavimu, žemės, augalų kvapu, giliai įkvėpkite, pripildykite plaučius gyvybingo gryno oro. Pastovėkite įvairiose sodo vietose ir užsimerkę pajuskite, koks kvapas vyrauja skirtingose vietose. Pabūkite detektyvais... pabandykite suprasti, kas skleidžia intensyviausią kvapą. Patyrinėkite, patrinkite augalus, augančius lysvėses. Ar pajutote pažįstamą kvapą? Ką jis jums primena? Pajuskime, kaip sodas kvepia prieš lietų,po lietaus, kaitrią vasaros dieną, pavasarį, rudenį, ryte, vakare..

Lytos pojūčios stimuliavimas: galime pastovėti/pavaikščioti basi, atsigulti ant žemės, pajausti, kaip vėjas glosto veidą, šiaušia plaukus, apkabinti, paglostyti medį, liesti augalus, pajusti, kaip skiriasi faktūros.

Skonio pojūčio stimuliavimas: sode atrasite vaiskrūmių, prieskoninių žolių, žolynų arbatoms, uogų. Sode augalai nenuodingi, ką siūlome paragauti bus pažymėta ženklais. Pvz., išbandykite uogos ragavimo ceremoniją: pasirinkite pačią, jūsų manymu, patraukliausią uogą, žolelę, su dėkingumu nusiskinkite, pajauskite rankose jos faktūrą, šilumą, pauostykite ir lėtai įsidėkite į burną, pasimėgaukite skoniu.

3 žingsnis - padėka

Pabaigę sensorinių patirčių dalį, sugrįžtame į savo pasirinktą pradinę vietą, užsimerkiame, tris kartus giliai įkvėpiame, iškvėpiame, pajuskime gilų dėkingumą, kad galime matyti, išgirsti, liesti, ragauti, kvėpti. Mokslininkų teigimu, dėkingumo jausmas padeda atsikratyti neigiamų emocijų, daro ilgalaikį poveikį smegenų veiklai, psichoemocinei būklei (Wong et al., 2017).

4 žingsnis – „mano dovana gamtai“

Apžvelkite įdėmiu žvilgsniu aplinką, augalus paaukštintose lysvėse: gal kur matote piktžoles – išraukite, gal pastebėjote, jog augalui trūksta vandens – palaistykite, papurenkite žemę, palieskite rankomis; nuskinkite nužydėjusius žiedus (pagal 1 lentelę).

5 žingsnis – “pėdsakų panaikinimas“ - susitvarkykite naudotus įrankius, pasitikrinkite, ar nepalikote savo buvimo sode ženklų (išskyrus „dovanas“).

Veiklos sensoriniame sode su vaikais. Pirmiausia atėjus į sodą svarbu nurimti, reiktų pratinti vaikus, kad sodas yra kitokia erdvė, reikia pasiruošti buvimui joje. Nusiraminimui, perėjimui iš triukšmingo pasaulio į sodo rekomenduojami kvėpavimo pratimai. Pavyzdžiui, „Gėlytės uostymas“ vaikai turėtų įsivaizduoti, kaip suglaudę delniukus (lyg rieškučiomis semtų vandenį) nuskina gėlę, pakelia žiedą prie veido ir lėtai bei giliai įkvepia gėlės aromato per nosį, tarytum užuostų labai skaniai kvepiantį augalą. Tada paprašykite iškvėpti per burną su pasimėgavimu tariant garsą „aaaa“. Toliau skinkite ir uostykite kitą gėlytę. Šį pratimą kartokite 3-5 sykius. Galima iš anksto su vaikais susitarti, kiek gėlyčių mėginsite pauostyti, vėliau galima pasikalbėti, kokios jos buvo spalvos ir kuo kvepėjo. Kitas pratimas “Meškos kvėpavimas”. Šis kvėpavimo pratimas dar žinomas kaip kvėpavimas trikampiu, kai vienodais intervalais įkvepiame, sulaikome kvėpavimą ir vėl iškvepiame. Pamėginkite visi kartu įsivaizduoti saldžiai žiemos miegu miegančią mešką. Paprašykite vaikų užsimerkti ir pakvėpuoti kaip ta meška – lėtai įkvėpti,mkeletą akimirkų nekvėpuoti, o tada iškvėpti. Pakartokite tai kelis kartus. Atlikę pratimą aptarkite, kaip meška jaučiasi pamiegojusi, ką ji sapnavo ( Leimontas, 2021).

Nusiraminimas ir gebėjimas būti „čia ir dabar“vaikams: pagerina dėmesį, lavina pažinimo funkcijas, padeda vystytis socialiniams ir emociniams įgūdžiams, pvz., didina empatijos jausmą, pagerina elgesį mokykloje, didina psichologinį atsparumą, išmoko reguliuoti savo emocijas, sumažina nerimą ir stresą.

Dėmesingumo, susikaupimo lavinimo pratimai vaikams: pasakyk penkis dalykus, kuriuos tu matai šiuo metu, keturis dalykus, kuriuos gali pajusti šiuo metu, tris dalykus, kuriuos girdi šiuo metu, du dalykus, kuriuos užuodi šiuo metu, vieną dalyką, kurį gali paragauti šiuo metu. Galima žaisti žaidimą, „kaip šliaužia sraigės“ – laimi tas, kuris sugeba ateiti lėčiausiai. Galite susitarti, kaip lenktyniausite, pavyzdžiui, sustoję į didelį ratą žengsite penkis mažus žingsnelius vidurio link, o tada labai lėtai apsisukę grįšite atgal (Leimontas, 2021).

Edukacinė veikla sensoriniame sode gali būti skirta skirtingoms temoms, pvz., 1. Medžiai: lapuočiai, spygliuočiai. 2. Krūmai: dekoratyviniai, uogakrūmiai. 3. Žolės: valgomos, nevalgomos. 3. Gėlės: kvepiančios, nekvepiančios. 4. Sodo gyventojai: paukščiai, drugeliai, vabzdžiai. Edukacinė veikla vyksta remiantis pojūčiais- liečiami augalų lapai, žiedai, lyginamos spalvos, faktūros, paragaujama, uostoma. Rekomenduojama į soda ateiti vieną kartą per savaitę, kad būtų matyti, kaip pasikeitė stebimas augalas per tą laiką. Galima paprašyti vaikų išmatuoti, nupiešti, nufotografuoti stebimą augalą, taip fiksuoti pokyčius. Kita veikla - gyvūnų stebėjimas, stebint paukščius vaikai turi elgtis labai tyliai, kad neišgąsdintų, taip lavinama vaiko savikontrolė.

Pertraukos metu galima atsigerti, aptarti, ką pamatėte ar pajautėte, galima ramiai pagulėti ant žolės ar tarp javų keletą minučių.

Sensoriniai iššūkiai (karklų tunelis, sensorinis takas) – judrūs žaidimai, skirti vaikų propriocepcijos ir vestibulinių pojūčių stimuliavimui. Galima organizuoti žaidimus karklų tuneliu, pavyzdžiui, pereiti ant vienos kojos, atsitūpus, pasilenkus ar atbulomis. Sensoriniu “basų kojų” taku vaikai gali būti skatinami eiti lėtai dideliais meškos žingsniais, ar greitai,kaip maži kiškučiai.

Po sensorinių patirčių rekomenduojama mokyti vaikus padėkoti savo kūno dalims. Dėkoti galima visiems susėdus arba atsigulus. Galima pradėti nuo kojų. Nukreipiame į jas dėmesį ir padėkojame “Ačiū jums kojytės, kad mane nešiojat, kad mokat greitai bėgioti ir šiandien atnešėte mane į sensorinį sodą” (Leimontas, 2021), Patikriname, ar kojytės jaučiasi pavargusios, ar pailsėjusios, ir visi kartu sakome “ačiū jums , kojytės”, panašiai dėkojame pilvui, nugarytei, krūtinei, širdelei, rankytėms ir galvytei.