Socialinio bendravimo skatinimo metodikos sensoriniame sode
Projekto ,,Sensoriniai sodai – socialinei pažeidžiamų grupių įtraukčiai didinti LAT-LIT teritorijoje“ („Sensory gardens” nr. LLI-445) tikslas yra sukurti inovatyvią infrastruktūrą ir sensorinės integracijos metodiką, kurią rengia Dr.Giedrė Kavaliauskienė ir apželdinimo specialistė Roma Urbonienė.
Dalinamės su Jumis viena iš sensorinės integracijos metodikos juodraščio dalių, kuri skirta paauglių ir senjorų pažinčiai ir bendravimui, siekiant bendro tikslo.
Sensorinis sodas – tai daugiafunkcinė aplinka, kurią galima naudoti įvairiais tikslais, priklausomai nuo globos namuose gyvenančių asmenų motyvacijos, funkcinės būklės, taip pat labai svarbu įstaigos personalo požiūris, sudėtis. Ši aplinka gali būti taikoma socialinės įtraukties gerinimui, prasmingai, produktyviai veiklai atlikti, laisvalaikiui bei terapiniais tikslais. Globos namų gyventojams dažnai trūksta prasmingos, produktyvios veiklos galimybių, dėl silpnos fizinės būklės, suprastėjusių pažinimo funkcijų. Tai gali sąlygoti depresiškumo, blogos nuotaikos, gyvenimo beprasmiškumo pojūtį. Jei globos namuose dirba kineziterapeutas, ergoterapeutas, veiklos sensoriniame sode gali turėti terapinius tikslus (pusiausvyros lavinimas, pažinimo funkcijų palaikymas, smulkiosios motorikos lavinimas ir pan.)
1. Socialinės įtraukties gerinimo sensoriniame sode metodika. Socialinę įtrauktį galima skatinti tiek įtraukiant globos namuose gyvenančius žmones į bendruomenės sensorinio sodo (išvažiuojant už globos namų teritorijos) sodinimą, tiek sodinant sensorinį sodą šalia globos namų, kartu organizuojant veiklas jaunuoliams su protine negalia ir jaunuoliams iš bendrojo lavinimo mokyklų. Rekomenduojama kviesti jaunus žmones, paauglius, burti bendrai , prasmingai veiklai, kurti grožį ne tik dabartiniam momentui, bet ir ateičiai. Moksliniai tyrimai rodo, jog seneliai, gyvenantys globos namuose dažniau serga depresija, yra mažiau savarankiški kasdienėje veikloje (Seddigh ir kt. 2020), ir labiau jaučiasi vieniši (Drageset ir kt., 2011). Senų žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis vienišumo jausmas mažėja, kai pacientas yra įtraukiamas į veiklas, bendrauja su kitais žmonėmis (Drageset ir kt., 2015). Nustatyta, jog senyvo amžiaus žmonėms, turintiems daugiau socialinių kontaktų (Scocco ir kt., 2017) ir galimybę atlikti veiklas už institucijos ribų (Patra ir kt., 2017) mažiau pasireiškė depresijos simptomai, jų savivertė buvo geresnė. Dažnai senyvo amžiaus žmonės jau nebemato gyvenimo prasmės, jaučiasi nesvarbūs, niekam neįdomūs. Todėl šių žmonių įtraukimas į bendruomenės sensorinio sodo sodinimo darbus, prasminga aktyvi veikla padeda jiems pajusti savo vertę, sudaro sąlygas pabendrauti su naujais žmonėmis, užmegzti naujų socialinių kontaktų. Socialinės įtraukties gerinimui svarbu sudaryti pastovias grupes, pvz., senyvo amžiaus žmogus ir du paaugliai, kad bendravimas būtų palaikomas, tęstinis. Bendravimas tarp kartų padeda išvengti su amžiumi susijusių stereotipų, gerina senyvo amžiaus žmonių psichikos sveikatą (Santini ir kt., 2020) .
Užmegzti ryšiai gali būti vertingi tiek jaunimui, tiek ir pagyvenusiems žmonėms (Beamish R, Wolfe S (ed), 2016).
Dar prieš prasidedant grupei paaugliai turi būti apmokomi, kaip bendrauti su senyvo amžiaus žmonėmis, jaunuoliais su protine negalia, kaip reaguoti į galimas konfliktines situacijas. Paaugliams svarbu akcentuoti, kad senyvo amžiaus žmonės turi didelės patirties, žinių apie senus laikus, kurias gali per duoti jaunimui, tik reikia mokėti paklausti ir išklausyti. Galima paskatinti vaikus vesti užrašus, ką naujo sužinojo iš senolių. Ši veikla paskatintų empatijos lavinimą, gebėjimą produktyviai klausytis bei galėtų pakeisti požiūrį į senus žmones, jog jie nėra tik nieko negalintys, nusišnekantys kvaileliai. Ryšio užmezgimui galima paaugliams pasiūlyti parengti senoliams jų vardo korteles (vienodo stiliaus su grupėje dalyvaujančių paauglių) ir susipažinimo metu jas padovanoti. Grupes su senyvo amžiaus žmonėmis geriau organizuoti rytais, kadangi senyvo amžiaus žmonių darbingumas rytais būna didžiausias. Sodinimo socialinės įtraukties grupių rekomenduojama trukmė 45 – 90 min., priklausomai nuo funkcinės būklės. Galima pradėti nuo trumpesnio laiko ir vėliau, išlavėjus darbinei ištvermei po truputį ilginti. Užsiėmimus rekomenduojama organizuoti reguliariai vieną kartą per savaitę, tą pačią savaitės dieną. Prolo, Sassi (2017) rekomenduoja, kad terapijos vyktų 90 dienų. Ilgas ir reguliarus bendravimas padeda užmegzti gilesnius socialinius ryšius, o taip pat stebėti pokyčius, vykstančius sensoriniame sode esant metų laikų kaitai. Svarbu derinti tarpusavio bendravimą, aktyvią veiklą (sodinimą) ir poilsį. Bendravimas su jaunimu senyvo amžiaus žmonėms gali būti taip pat iš pradžių varginanti patirtis, bet mokslinių tyrimų duomenys rodo, jog socialiniai kontaktai daro didelę įtaką pažinimo funkcijų palaikymui (Kelly ir kt., 2017, Siette ir kt., 2020 ), lėtina demecijos vystymąsi. Aktyvi fizinė, motyvuojanti veikla – sodo sodinimas ir priežiūra, sensorinė stimuliacija – padeda palaikyti fizinį aktyvumą, tyrimai parodė, kad bendra fizinė veikla, atliekama grupėje, gali padėti ilgiau išlaikyti pažinimo funkcijas (Peng, Jiang, Wang, 2019; Li ir kt., 2019). Hamer, Chida (2009) duomenimis, fiziškai aktyviems tyrime dalyvavusiems senyvo amžiaus žmonėms demencijos rizika sumažėja 28 proc., o Alzheimerio ligos rizika – 45 proc. 21 tyrimo metaanalizė, kuri įtraukė 89,205 suaugusiųjų vyresnių negu 40 metų, parodė, jog yra sąsajos tarp fizinio aktyvumo ir sumažėjusios rizikos susirgti demencija ar pažinimo funkcijų pablogėjimo (Blondell ir kt., 2014). Preliminarūs tyrimai rodo, jog sodininkystė ir buvimas sode padeda sumažinti skausmą, padeda išlaikyti dėmesį, mažina stresą, netinkamą elgesį, mažina vaistų poreikį ir griuvimų skaičių (Soga ir kt. 2014), taip suteikia pagyvenusiems globos namų gyventojams daug džiaugsmo. Sensorinio sodo sodinimas suteikia žmonėms gerovės pojūtį, pvz., galima paklausti, ką primena šviežiai nupjautos žolės kvapas, lelijų ar rožių kvapas. Vien vaikščiojimas po sensorinį soda gali sukelti daug prisiminimų, kadangi smegenų dalis, kuri atsakinga už atmintį yra susijusi su uoslės centrais smegenų žievėje. Ši savybė gali būti išnaudojama laimingų prisiminimų atgaivinimui žmonėms, sergantiems demencija. Veiklos sensoriniame sode yra įdomus užsiėmimas ir kartu turintys terapinį raminantį poveikį, ypač sergantisiems demencija: buvimas lauke, gryname ore, fizinė veikla suteikia ramybės pojūtį, sumažina nepageidaujamo elgesio pasireiškimus, sumažina pasimetimo jausmą, nerimastingumą, blaškymąsi, pagerina miegą, pagerina savivertę, kadangi veiklos sensoriniame sode gali būti lengvai pritaikomos pagal žmogaus galimybes, žmogus, atlikdamas prasmingą veiklą, matydamas savo veiklos rezultatus įgyja pasitikėjimo savimi, yra stimuliuojami visi pojūčiai.
Projektas ,,Sensoriniai sodai” , įgyvendinamas pagal 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą. Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 586 493 EUR. Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynui Klaipėdoje numatytas finansavimas sudaro 279 479 EUR.
Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
