SEKMINĖS. Šventosios Dvasios atsiuntimas.

SEKMINĖS

Ką reiškia Sekminių šventė? Pradžioje tai buvo senojo pasaulio žemdirbių, derliaus nuėmimo šventė, kuri vainikavo septynių savaičių nuo sėjos pradžios pabaigą. Vėliau, šią dieną imta švęsti kaip Mozės įsakymų, gautų Sinajaus kalne, iškilmę. Šie įsakymai buvo duoti izraelitų bendruomenei, kurioje įvyko socialinis virsmas į etiškai organizuotą tautą. Tai buvo trečioji pagal svarbą žydų šventė: Velykos (Pascha), Sukotas (Palapinės) ir Sekminės. Graikų kalboje Sekminės reiškia penkiasdešimtoji diena – Pentekoste. Taigi, penkiasdešimtą dieną po Velykų žydai prisimindavo Mozės įsakymų paskelbimo įvykį Sinajaus kalno aukštumose. Tuo tarpu pirminėje krikščionių bendruomenėje tą pačią dieną išsipildė Jėzaus pranašystė apie Globėją. „Visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti“ (Apd 2, 1 – 4). Tą dieną, kai izraelitai šventė savo lojalumą ir paklusnumą Mozės įstatymams, pirmosios kartos krikščionys atsivėrė Dievo meilei, kurią jie turės skelbti visai žmonijai. Švęsdami Sekmines, mes nesiekiame neužmiršti to šlovingo įvykio, bet atsigręžiame į vėją, atveriame širdis Dievo meilės ugnies liežuviams, idant skelbtume Dievo meilę. „Kai ateis Globėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo, jis toliau liudys apie mane. Ir jūs liudysite, nes nuo pradžios su manimi esate buvę“ (Jn 15, 26 – 27).