J. A. Pabrėžos biografija

Jurgis Pabrėža gimė 1771 m. sausio 15 d. Večių kaime, Lenkimų parapijoje, Kretingos apskrityje Jono ir Rožės (Baužinskaitės) Pabrėžų šeimoje, kurioje užaugo septyni vaikai: trys sūnūs ir keturios dukterys. Tėvai turėjo 30 ha žemės ūkį. Manoma, kad tėvas buvo laisvas nuo baudžiavos, bet vargu ar bajoriškos kilmės. Pabrėža savo ryžtuose pasižada nesigirti savo kilme.

Jurgio vaikystė prabėgo laukų žalumos, tėvų, brolių ir seserų meilės apsuptyje; buvo linksmas, gabus ir kuklus vaikas. Tėvai rūpinosi, kad būtų sveikas kūnu ir siela. Maldingi tėvai savo gražiais pamokymais ir gerais pavyzdžiais turėjo didelę įtaką Pabrėžos pasaulėžiūros formavimuisi.

Jurgio Pabrėžos gimtieji namai. Pastatai nėra išlikę. Nuotraukos A. Kardako (1963)

Tėvai mokė Jurgį skaityti ir rašyti ir, pamatę, kad mokslas sūnui gerai sekasi, nutarė leisti į aukštesniąją mokyklą Kretingoje. 1785–1791(2) m. mokydamasis Kretingos pranciškonų gimnazijoje pasižymėjo pavyzdingu uolumu mokslams, todėl pristatytas medaliui "diligentiae" gauti. Besimokydamas gimnazijoje Pabrėža ypač domėjosi gamtos mokslais.

1792(3) m. J. Pabrėža įstojo į Vilniaus Aukštosios Mokyklos (Universiteto) medicinos fakultetą. M. Valančius (1848) rašė, kad J. Pabrėža, studijuodamas Vilniuje, mokėsi istorijos, anatomijos, botanikos, chemijos, chirurgijos, fizikos, prigimtų įstatymų, teologijos ir išguldymo Rašto Švento. Manoma, kad kaip gabus studentas, Pabrėža gavo stipendiją.

1793 m. studijas nutraukė (II Lietuvos ir Lenkijos padalijimas – T. Kostiuškos sukilimas). Sukilimui nepavykus, Pabrėža grįžta į Žemaitiją ir įstoja į kunigų seminarijos Varniuose aukštesnįjį kursą. Su didžiu dvasios pakilimu rūpinosi išpildyti visas klieriko pareigas ir lavintis dorybėse, švietė savo pavyzdžiu ir mokslingumu.

1796 m. vasario 26 dieną Žemaičių vyskupo Stepono Giedraičio įšventinamas kunigu. Dvidešimt kunigystės metų J. Pabrėža dirba daugiausia vikaru įvairiose parapijose – Šiluvoje , Raudėnuose (klebonas), Tveruose, Plungėje, Kartenoje (altarista).

Būdamas 45 metų, 1816 m. gruodžio 8 dieną įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną ir pradėjo novicijatą. 1817 m. gruodžio 9 d. davė įžadus ir gavo Ambraziejaus vardą. Vienuolyne tėvas Ambraziejus tobulino savo dvasinį gyvenimą, pasinėrė į sielovados darbą, tęsė pradėtus mokslinius botanikos tyrimus, gilino medicinos žinias ir taikė jas praktikoje.

Jurgis Ambraziejus Pabrėža mirė 1849 m. spalio 30 dieną, eidamas 79-uosius, po ligonių priėmimo valandų savo celėje parimęs prie kryžiaus. Palaidotas vienuolyno kapinėse. Pranciškonų vienuolyno gvardijonas F. Rimkevičius pastatė akmeninį kryžių. 1932 m. vienuolyno gvardijonas A. Dirvelė ant kapo pastatė neogotikinio stiliaus koplytėlę. Iki šiol kapas žmonių gausiai lankomas, meldžiant užtarimo sergant.

 Parengė doc. Rita Jankauskienė.

J. A. Pabrėžos kapas Kretingos kapinėse

Vilties Miestas